drausti

drausti
draũsti, draũdžia, draũdė 1. tr., intr. 96, DP500, SD141, R sakyti, kad ko nedarytų, neleisti, įspėti, ginti: Tėvai draũdžia vaikams eiti į vakarėlius Sr. Draũsk nedraũsk, daro savo, ir gana Gs. Degtinę labai draudė žmonėms lakti BsPIV42. Draudė brolelis: neiki, sesele, nustosi vainikėlio JD700. Drausk savo dukrą nuo blogų darbų J. Daktarai draũdžia sunkiai nedirbti J.Jabl.tr. drausminti, tramdyti: Drausk vaikus, be kai kiti pradės mokyt, bus blogiau Sdk. Iš namų draudžiami vaikai, tai ir mokosi gerai Rm. Kieme kažkas šūkavo, draudė arklį J.Avyž. Ryžos kunigaikštį, arba rikį, ginklu drausti S.Dauk. Norim, kad kiti būtų suveržti aštriais įstatymais, o nekentam, kad mumis kas draustų M.Valanč. | refl. SD152: Kas turi savimp sunkius nusidėjimus, ... gailėkis, pasakyk juos ir drauskis SPII120.tr. neleisti naudotis (kuo), užginti: Kelią draudžiu, užginu R367. Ponas draũdžia pievas, mišką, kad neganytum, t. y. gynio[ja], gina J. Draudžiama vieta R163. ^ Draũstas vaisius gardu 163.tr. raminti: Drauskit seną motinėlę, kad gailiai neverktų DvD33. | refl. tr.: Neverk, širdis mano, pati save drauskis Brž. 2. tr. kalbinti, kad liktų, sulaikyti: Reikė gi da draust svečiai Sdk. Draũdė mane valgyt, tik neturėjau laiko Ukm. Šeimyną draũdžia pasilikt antrus metus Kp. Jeigu nori keliauti toliaus, mes tavęs nedraudžiam BsMtII90. Mane draũdė pranaktuitie, bet nenaktujau Tvr. Kad šeiminykė draudžia, tai ir nakvokim Rm. | refl.: Draũskitės, sveteliai, čia naktavokit Tvr. 3. tr. mokant nustatytus įnašus, užtikrinti atlyginimą galimų nuostolių, atsirandančių dėl stichinių nelaimių, nelaimingų atsitikimų ir pan.: Drausti turtą nuo ugnies TTŽ. Pagal šį įstatymą draudžiami visi dirbantieji . Namus draũdžia nuo ugnelės, javus lauke nuo ledų, nuo krušos Š. Draudžiamoji suma . | refl. Š. \ drausti; apdrausti; atidrausti; įdrausti; išdrausti; nudrausti; padrausti; pridrausti; sudrausti; uždrausti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • drausti — draũsti vksm. Gýdytojas mán draũdžia rūkýti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • draustinis — drausti̇̀nis dkt. Kraštóvaizdžio, botãninis, archeològinis drausti̇̀nis …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atidrausti — atidraũsti, atidraũdžia, atìdraudė 1. tr. atkalbėti: Negalėjau nė atidrausti Brt. 2. refl. gana ilgai, lig nusibostant drausti, neleisti: Gana, atsìdraudžiau, daugiau nebedrausiu, tegul žinosi Lnkv. drausti; apdrausti; atidrausti; įdrausti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • draudinti — draũdinti, ina, ino 1. cur. drausti 2: Draudink berną ant vietos, t. y. stabydink J. 2. žr. drausti 1: Draũdink šunį Lk. draudinti; uždraudinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • draustinis — 2 draustìnis, ė adj. (2) BŽ162, draũstinis (1) 1. neleidžiamas naudotis: Kai mūsų dvasią kelte kėlė pirmoji mūs spauda draustinė L.Gir. Būtina sukurti pašarų draustinius ir kitus visuomeninius fondus sp. Draũstinės girios Vlkv. 2. įvertintas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pridrausti — pridraũsti, pridraũdžia, prìdraudė tr. 1. prigrasinti, priversti būti drausmingam: Aš iš savo pusės sūnų pridraũsiu Lnkv. | refl. tr.: Prisidraũsk pati savo vaikus, tai bus ramesni Ds. 2. pakalbinti, kad liktų, sulaikyti: Mañ (mane)… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Bartuva — Bártuva dkt. Bártuvos ichtiològinis drausti̇̀nis …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • Raigardas — Rai̇̃gardas dkt. Rai̇̃gardo drausti̇̀nis …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • Reiskiai — Reiskiai̇̃ dkt. Reiskių̃ týras, ẽžeras, drausti̇̀nis …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • Rėkyva — Rėkyvà dkt. Rėkỹvos botãninis zoològinis drausti̇̀nis …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”