drausti

draũsti, draũdžia, draũdė 1. tr., intr. Mž96, DP500, SD¹41, R sakyti, kad ko nedarytų, neleisti, įspėti, ginti: Tėvai draũdžia vaikams eiti į vakarėlius Sr. Draũsk nedraũsk, daro savo, ir gana Gs. Degtinę labai draudė žmonėms lakti BsPIV42. Draudė brolelis: neiki, sesele, nustosi vainikėlio JD700. Drausk savo dukrą nuo blogų darbų J. Daktarai draũdžia sunkiai nedirbti J.Jabl. ║ tr. drausminti, tramdyti: Drausk vaikus, be kai kiti pradės mokyt, bus blogiau Sdk. Iš namų draudžiami vaikai, tai ir mokosi gerai Rm. Kieme kažkas šūkavo, draudė arklį J.Avyž. Ryžos kunigaikštį, arba rikį, ginklu drausti S.Dauk. Norim, kad kiti būtų suveržti aštriais įstatymais, o nekentam, kad mumis kas draustų M.Valanč. | refl. SD¹52: Kas turi savimp sunkius nusidėjimus, ... gailėkis, pasakyk juos ir drauskis SPII120. ║ tr. neleisti naudotis (kuo), užginti: Kelią draudžiu, užginu R367. Ponas draũdžia pievas, mišką, kad neganytum, t. y. gynio[ja], gina J. Draudžiama vieta R163. ^ Draũstas vaisius gardu BŽ163. ║ tr. raminti: Drauskit seną motinėlę, kad gailiai neverktų DvD33. | refl. tr.: Neverk, širdis mano, pati save drauskis Brž. 2. tr. kalbinti, kad liktų, sulaikyti: Reikė gi da draust svečiai Sdk. Draũdė mane valgyt, tik neturėjau laiko Ukm. Šeimyną draũdžia pasilikt antrus metus Kp. Jeigu nori keliauti toliaus, mes tavęs nedraudžiam BsMtII90. Mane draũdė pranaktuitie, bet nenaktujau Tvr. Kad šeiminykė draudžia, tai ir nakvokim Rm. | refl.: Draũskitės, sveteliai, čia naktavokit Tvr. 3. tr. mokant nustatytus įnašus, užtikrinti atlyginimą galimų nuostolių, atsirandančių dėl stichinių nelaimių, nelaimingų atsitikimų ir pan.: Drausti turtą nuo ugnies TTŽ. Pagal šį įstatymą draudžiami visi dirbantieji rš. Namus draũdžia nuo ugnelės, javus lauke nuo ledų, nuo krušos Š. Draudžiamoji suma VĮ. | refl. Š. \ drausti; apdrausti; atidrausti; įdrausti; išdrausti; nudrausti; padrausti; pridrausti; sudrausti; uždrausti